- urdėti
- urdė́ti, ùrda, -ė́jo intr. 1. DŽ, NdŽ urduliais virsti, griūti, veržtis: Tai žmonys, į bažnyčią urdė́dami, tokį lermą kelia Vdk. 2. pykti: Žmogus urda savimpi, ale neištarė dar žodį, t. y. pykti J. 3. S.Dauk urgzti: Teip tiktai ans (šuo) ùrda, nebijok, nekąs Ms. \ urdėti; suurdėti
Dictionary of the Lithuanian Language.